Idėja apgyvendinti sraigę terariume kilo po to, kai Haris iš kiemo atsinešė sraigę. Vaikai atliko užduotėlę – pažymėjo, kokios formos yra sraigė. Mažiesiems užduotį atlikti sekėsi sunkiau, todėl sraigutę pasidėjo šalia nupieštų formų ir lygino, išrinkę pažymėjo reikiamą formą +. Vaikai sužinojo naują žodį “spiralė” ir kad tokios formos yra sraigės namelis. Jie kūrybiškai nuspalvino savas spirales.

„Delfinų” gr. vaikai žinojo tradicinius matavimo įrankius: liniuote, metrą. Stojant prie sienos ir aptarus kaip taisyklingai (tiesi laikysena, suglausto kojos, galva nei pakelta, nei nuleista) matavosi prie rūbinėje esančios matuoklės. Vaikai sužinojo, kad žmogaus ūgį galima išmatuoti ir netradicinėmis priemonėmis (knygomis, sprindžiais, popieriaus lapais ir pan.). Lygino, kas grupėje yra aukščiausias? Kas žemesnis? Matavo užduočių lapuose įvairių amžiaus grupių atstovų ūgį liniuote, užrašinėjo, mokėsi braižyti.

„Perliukų” gr. vaikai mokosi skirti geometrines formas. Jie išrinko 3 vienodo aukščio, 3 vienodo pločio kaladėles, surado grupėje po vieną daiktą, žemesnį už pastatytą mokytojos kaladėlę, po vieną trikampio formos daiktą, po vieną ilgesnį daiktą, nei mokytojos duota kaladėlė. Piešė formas pagal pavyzdį, vyresnieji piešė ir mažesnį ir didesnį pavaizduotą trikampį, stačiakampį, apskritimą.

Veiklos metu, kuri sudaryta iš dviejų dalių, vaikai sužinojo, kad visi garsai yra aukštų ir žemų tonų mišiniai, todėl juos girdime visur: muzikoje, kalboje, kasdieniniame triukšme. O tono garsumui įtakos turi vibruojamo oro kiekis. Vienam eksperimentui vaikai panaudojo vandens vonelę ir skirtingų storių gumeles jas vibruojant, kitam mėgintuvėlius su skirtingu vandens kiekiu, suduodant per juos lazdele ir išgaunant skirtingus tonus.

„Lašiukų” grupės vaikai pasirinktomis priemonėmis kūrė šviečiantį margutį ant šviesos stalo. Bendradarbiaudami tarpusavyje, vaikai bandė atkurti velykinio simbolio formą ir jį papuošti. Trimečiams vaikams išdėlioti apskritimą buvo nepaprasta užduotis, tačiau bendromis jėgomis užduotį įvykdė. Vaikai įvardijo, kad margutis yra apvalus.

„Šaltinėlio” gr. vaikai inicijavo dangoraižio statybą. Tikslas – pastatyti dangoraižį iki lubų ir išmatuoti jo aukštį. Tam prireikė pasinaudoti grupės baldais, o kad darbas būtų saugus, vaikai dirbo su statybininkų šalmais. Iki lubų dangoraižio pastatyti nepavyko, nes pritrūko statybinės medžiagos – vamzdelių. Dangoraižio aukštis – 1.80 m. arba rašomasis stalas+Gluosnė iškeltomis rankomis.

„Delfinų” gr. vaikai su mokytoja Edita tyrinėjo, kaip sklinda saulės šviesa į žemę. Tam pasitelkė šviesos šaltinį – prožektorių ir gaublį. Vaikai sprendė, kas tuo pačiu metu vyksta saulės apšviestoje ir tamsioje žemės pusėje. Sukdami gaublį, stengėsi apšviesti vis kitus žemynus, taip suprasdami, kad žemėje žmonės miega skirtingu metu. Vaikai prisiminė, ką žino apie šešėlį ir patys kūrė rankų šešėlių teatrą.

Eksperimentui reikia veidrodžio, skaidraus lakšto, žvakės ir stiklinės vandens.  Eksperimentuodami „Šaltinėlio” gr. vaikai vaikai išmoko, kad skaidrus lakštas yra kaip veidrodis ir atspindi žvakės šviesą, įpylus į stiklinę vandens. Vaikams atrodė, kad šviesa yra stiklinėje ir vandenyje, nors iš tikrųjų jos ten nėra. Dėl lakšto skaidrumo didžioji šviesos dalis gali pratekėti, tačiau nedidelis šviesos kiekis atsispindi, paviršiuje sukurdamas neryškų atvaizdą.

Diskutuojant apie vandenį, „Delfinų” gr. vaikų mokytoja Edita paklausė, kokios spalvos yra vanduo ? Keletas vaikų sakė, kad jis „neturi spalvos“. Kiti vaikai užginčijo, kad vanduo yra mėlynas, kiti, kad baltas, žalias. Pasiūlius išsiaiškinti taikiai, nusprendė, kad reikia daryti eksperimentą. Jo metu įsitikino, kad teisūs buvo tie, kurie sakė, kad vanduo yra bespalvis. Padėjus ąsotį su vandeniu ant spalvoto popieriaus, vanduo įgauna tokią pat spalvą, nes yra peršviečiamas. Dar vaikai įsitikino, kad vanduo veikia, kaip didinamasis stiklas, nes padidina už ąsočio esantį vaizdą.