Atėjus auksiniam rudeniui mūsų darželio kieme nuaidėjo smagus vaikų juokas – visi susirinkome pasitikti Rudenėlį. Vaikai pasipuošė ryškiomis kepurėlėmis, vainikais iš spalvotų lapų ir nekantriai laukė šventės pradžios. Skambėjo linksma muzika, dainavome rudenines daineles, šokome ratelius.
Kartu su mokyyojomis aptarėme, kaip gamta keičiasi rudenį – medžiai pasipuošia įvairiaspalviais rūbais, subręsta vaisiai, daržovės ir miško gėrybės. Vaikai dalijosi savo atradimais: kas rado gražiausią lapą, kas parsinešė didžiausią kaštoną ar gilę. Iš visų šių lobynų kūrėme bendrą kūrybinį paveikslą – tikrą rudens mozaiką, kurioje susipynė geltona, raudona, oranžinė ir rusva spalvos.
Rudenėlis ne tik atnešė grožį, bet ir kvietė visus pabūti drauge. Mažieji surengė trumpus pasirodymus – deklamavo eilėraščius apie krintančius lapus, šaltus rytus ir gerą derlių. Kiekviena grupė parodė savo mažą „rudeninę staigmeną“ – dainelę, šokį ar inscenizaciją.
Šventės pabaigoje visų laukė smagūs judrieji žaidimai lauke – vaikai lakstė tarp lapų, rinko „rudenines dovanas“, o veiduose spindėjo nuoširdus džiaugsmas.
Ši šventė mums priminė, kad ruduo – tai metas džiaugtis tuo, ką užaugino žemė, pasimėgauti gamtos spalvomis ir pabūti drauge. Iš šventės išsinešėme pilnus glėbius įspūdžių, šiltus prisiminimus ir daug geros nuotaikos.
