admin

Šią savaitę švenčiame derlių ! Linksmai ir sportiškai atšventėme derliaus šventę, surengėme rudens gėrybių mugę, o šiandien suskynėme paskutinį derlių – pomidorus. Didžiuodamiesi galime pasakyti, kad šviežius vaikų užaugintus pomidorus ragavome iki spalio 20 d. Ir tik negailestingos orų prognozės privertė suskinti dar žalius pomidorus. Vaikams paaiškinome, kad žalius pomidorus padėjus prie sunokusių, sunoks ir žali. Eksperimentas prasidėjo, lauksime rezultatų. Tikimės, kad savas daržoves ragausime ir lapkritį.

Vaikų dienos poilsio poreikis labai skiriasi. Vieniems vaikams dienos miegas būtinas, o kiti niekada neužmiega. Nemiegančių vaikų užimtumu rūpinasi meninio ugdymo mokytojai, kurių prižiūrimi vaikai piešia, žaidžia ramius žaidimus, keliauja į kiemą ar muzikuoja. Muzikos mokytoja Jūratė su nemiegančiais „Delfinų” grupės vaikais parengė koncertinę programą, kurią parodė kitų grupių vaikams.

„Šaltinėlio” grupės vaikai ragauja įvairių pačių išspaustų sulčių. Bet prieš ragaudami, dar pasveria, užrašo svorį lentelėje ir pažymi, kiek sulčių pribėgo į puoduką. Pabaigoje, dalinasi įspūdžiais, kiek daugiausiai sulčių pribėgo iš kurios daržovės ar vaisiaus, kurios sultys skaniausios.

Kaip ir kasmet, derliaus šventę šventėme darželio kieme, aktyviai ir linksmai ir net keliais etapais. Į spalvingai išpuoštą aikštelę atėjo dėdė Rudenėlis su visa kraitele užduočių ir žaidimų. Vaikai Rudenėliui surengė koncertą – sudainavo daineles, kurias išmoko su muzikos mokytoja Jūrate. Šiais metais vaikai tapo ūkininkais, susipažino, kokius darbus reikia nuveikti, kad derlius, kurį užauginome, būtų surinktas ir nukeliautų iki mūsų stalo. Dalyvaudami bulviakasyje, vaikai sužinojo, kad žemėje auga ne tik bulvės, bet ir morkos, ridikai, burokėliai. Rastas daržoves reikėjo išrūšiuoti ir suvežti į aruodus. Vaikai dalyvavo mokytojos Rasos pasiūlytose judriose estafetėse ir žaidimuose, padėjo Rudenėliui vežti pilnus daržovių karučius  ir kūrė iš jų mandalas. Visi norėjo pademonstruoti, kokie jie stiprūs, stengėsi pakelti ar paridenti moliūgus. Negalėjome leisti, kad tiek derliaus pražūtų, todėl vakare surengėme derliaus mugę. Vaikai mokėsi paruošti daržoves prekybai: įvairiausius  daržovių ir vaisių rinkinius surūšiavo pagal paskirtį, patys užrašė rinkinių pavadinimus, pvz.: „rinkinys sriubai”, „rinkinys troškiniui”, „rinkinys kokteiliui”, užrašė jų kainas. Priešmokyklinukai su mokytoja Alma atidarė sulčių spaudyklą ir kokteilių plakyklą, prie kurios nusidriekė ragautojų eilė su individualiais pageidavimais. O rinktis buvo iš ko, nes ruduo apdovanoja didele gausa vaisių, daržovių ir uogų. Dėkojame visiems šventės organizatoriams, kurių dėka vaikai mokosi pažinti gamtą ir jos gėrybes, ugdosi sveikos mitybos įpročius, išmoksta pirmąsias verslumo pamokas. O mes visi pasijuntame didele vieninga šeima, dirbančia vaikų labui.

Priešmokyklinės grupės vaikai su mokytoja Vilma kalbėjo apie įvairias transporto priemones ir kitus mechanizmus. Jie aiškinosi, kokia jėga verčia veikti mechanizmus. Vėjo malūną suka vėjas, vandens malūną varo vanduo, mašinoms reikalingi ratai ir variklis. Vaikai susiskirstė komandomis ir iš LEGO konstruktoriaus, antrinių žaliavų, smulkių konstruktorių kūrė įvairius mechanizmus. Vaikai mokėsi dirbti komandoje, lavinant kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius. Idėjų vaikai sėmėsi naudodamiesi IKT.

„Delfinų” grupės ugdytiniai gaublyje surado Atlanto vandenyną, aiškinosi, kas yra vandens srovės ir kaip galima jas sukurti patiems. Vaikai sukėlė vandens sroves, braukdami rankytėmis per vandenį, sukurdami „žemės drebėjimą“ ir pučiantį vėją. Vaikams labiausiai patiko lankstyti popierinius laivelius, juos spalvinti ir plukdyti pučiant vėjelį.

Su „Delfinų” grupės vaikais susitiko visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Ingrida, kuri pasakojo apie akytes: kokia jų sandara, kodėl ir kaip jas reikia saugoti bei stiprinti. Labiausiai vaikams patiko praktinė paskaitėlės dalis – atlikti įvairius pratimus akims.

„Šaltinėlio”, „Žuvyčių” ir „Delfinų” grupių vaikai dalyvavo edukaciniame užsiėmime, kurį organizavo bityno „Bičių lobiai” darbuotojai. Nors bitučių edukacijoje nebuvo, vaikai pamatė jų gyvenimą nuotraukose, susipažino su inventoriumi, kuris reikalingas bitynui prižiūrėti ir medui surinkti. Vaikai pakilnojo ir pauostė vaško luitą, išbandė kaip veikia dūminė, pasimatavo bitininko gobtuvą, paragavo bičių duonelės, žiedadulkių, medaus. Vaikams labiausiai patiko medus su liofilizuotomis braškėmis, o paklausus, kas norėtų būti bitininkais, pakilo rankų miškas. Linkime, kad taip ir nutiktų – po gero dešimtmečio turėtume visą būrį jaunų, darbščių bitininkų.